Spalio 25 - osios naktį Lietuvoje vėl suksime laikrodžius. 4 valandą ryto rodyklės grįš į 3 valandą - pereisime prie žiemos laiko. Vadinasi, teoriškai turėsime viena valanda daugiau laiko miegui.

Skamba kaip nedidelė dovana visiems, kurie rytais sunkiai išlipa iš lovos. Tačiau ar iš tikrųjų tą valandą išmiegosime?

Mūsų organizmas turi savąjį laikrodį, kuriam visiškai nesvarbu, ką rodo telefonas ar sieninis laikrodis. Ir būtent dėl to laiko keitimas kartais atneša ne papildomą poilsį, o išsiderinusį miego ritmą.

Viena valanda laikrodyje - ne visada viena valanda miego

Įsivaizduokite, kad kiekvieną rytą keliatės 7 valandą. Jūsų organizmas jau pripratęs prie šio ritmo. Tačiau pasukus laikrodį atgal, septinta valanda pagal senąjį laiką taps šešta pagal naująjį. Todėl visai tikėtina, kad sekmadienio rytą pabusite anksčiau, nei planavote.

Panašiai gali nutikti ir vakare - miego noras atsiras anksčiau, nes biologinis laikrodis dar veiks pagal senąjį grafiką. Kai kuriems žmonėms prisitaikymas vyksta beveik nepastebimai. Kitiems prireikia kelių dienų.

Kodėl mūsų kūnas taip reaguoja?

Žmogaus miego ir budrumo ciklą reguliuoja cirkadinis ritmas - vidinis biologinis laikrodis, kuris padeda organizmui atskirti dieną nuo nakties.

Vienas svarbiausių jo reguliatorių yra šviesa. Ryte natūrali dienos šviesa padeda organizmui pasiruošti aktyvumui, o vakare mažėjantis apšvietimas prisideda prie pasiruošimo miegui. Pasikeitus oficialiam laikui, pasikeičia ir mūsų kasdienės veiklos santykis su šviesiuoju paros metu. Todėl net vienos valandos skirtumas kai kuriems žmonėms gali būti juntamas.

Kaip pasiruošti laiko keitimui?

Gera žinia ta, kad nereikia jokių sudėtingų metodų. Keletas paprastų įpročių gali padėti lengviau prisitaikyti.

1. Išlaikykite kuo reguliaresnį miego režimą. Jei norite prisitaikyti palaipsniui, likus kelioms dienoms iki laiko keitimo galite šiek tiek pavėlinti miego ir kėlimosi laiką. Tačiau jei dabartinis režimas jums tinka, nebūtina jo dirbtinai keisti.

2. Nepaverskite papildomos valandos proga nemiegoti ilgiau. Mintis „vis tiek gausiu papildomą valandą“ gali paskatinti ilgiau žiūrėti filmus ar naršyti telefone. Taip tariama miego dovana labai greitai išnyksta.

3. Nepamirškite dienos šviesos. Ypač tamsiuoju metų laiku verta kasdien išeiti į lauką. Natūrali šviesa padeda palaikyti biologinį ritmą.

4. Vakare sumažinkite ryškią šviesą. Likus laikui iki miego, pritemdytas apšvietimas ir mažiau ryškių ekranų gali padėti organizmui pasiruošti poilsiui.

5. Neskubėkite kompensuoti nuovargio ilgais poguliais. Jei dieną jaučiatės mieguisti, trumpas ankstyvas pogulis kai kuriems žmonėms gali padėti. Tačiau ilgas miegas vėlyvą popietę gali apsunkinti užmigimą vakare.

O kaip dėl vaikų?

Vaikams laiko keitimas kartais būna juntamesnis, nes jų kasdienis ritmas dažnai labai aiškus: vakarienė, maudynės, pasaka, miegas.

Jeigu vaikas įprastai keliasi 7 valandą, po laikrodžio persukimo jis gali pradėti busti 6 valandą pagal naująjį laiką. Todėl šeimoms gali būti naudinga kelias dienas palaipsniui koreguoti vakaro rutiną, išlaikant įprastą jos eigą. Svarbiausia nesitikėti, kad mažieji automatiškai supras, jog sekmadienį galima miegoti valanda ilgiau.

Ar žiemos laikas geresnis už vasaros?

Miego ir biologinių ritmų specialistai dažnai palankiau vertina nuolatinį standartinį laiką, nes jis geriau suderinamas su natūraliu šviesos ir tamsos ciklu. Tačiau pats perėjimas vis tiek gali trumpam pakeisti įprastą savijautą. Todėl svarbiausia ne bandyti išnaudoti kiekvieną papildomą minutę, o padėti organizmui išlaikyti kuo stabilesnį ritmą.

Papildoma valanda - galimybė, o ne garantija

Spalio 25 - ąją laikrodžiai mums iš tiesų padovanos papildomą valandą. Tačiau ar ji taps papildoma valanda miego, priklausys nuo mūsų įpročių ir individualaus biologinio ritmo.

Galbūt šįkart verta į laiko keitimą pažvelgti ne kaip į progą ilgiau pavakaroti, o kaip į priminimą, kad poilsis nusipelno nuolatinio dėmesio.

Nes geriausia dovana organizmui - ne viena papildoma valanda per metus, o pakankamas ir reguliarus miegas kiekvieną naktį.