Kodėl jūs nepailsite net miegodami?
Kodėl pabundame pavargę, net kai miegojome ilgai?
Tikriausiai pažįstamas jausmas. Atsimerki ryte, laikrodis rodo, kad miegojai aštuonias valandas, bet kūnas jaučiasi lyg niekur nebuvęs. Galva sunkoka, pečiai įtempti, o pirmoji mintis - „vėl reikės tempti dieną“.
Daugelis žmonių galvoja, kad taip yra su visais. Kad nuovargis rytais yra normalus. Bet iš tiesų tai dažnai reiškia tik vieną - tavo kūnas naktį nemiega taip, kaip jam reikia.
Miegas ir poilsis nėra tas pats
Galime užmigti, bet neatsigauti. Miegas yra būsena, o poilsis yra procesas. Poilsio metu nervų sistema nusiramina, raumenys atsipalaiduoja, o smegenys pradeda tvarkyti viską, ką patyrėme dieną. Būtent tada mes iš tikrųjų „pasikrauname“.
Jeigu lova nepatogi, jei čiužinys per kietas ar per minkštas, jei kaklas naktį neturi atramos, kūnas visą laiką šiek tiek budrus. Jis nuolat ieško patogesnės padėties. Mes to nepastebime, bet tai nutraukia giliausią miego fazę.
Kūnas naktį bando padėti pats
Kūnas yra protingas. Jei jam nepatogu, jis bando prisitaikyti. Pasisuka, pasitempia, pakeičia pozą. Bet kiekvienas toks mikrojudesys yra mažas prabudimas. Ir jų gali būti dešimtys per naktį.
Ryte mes neprisimename, kad naktį prabudinėjome. Bet kūnas prisimena. Todėl jaučiamės pavargę, nors „miegojome“.
Kodėl mes prie to priprantame
Ilgainiui žmogus pripranta prie blogo miego taip, kaip pripranta prie blogos kėdės ar per ankštų batų. Atrodo, kad taip ir turi būti. Kol vieną dieną pamiegi tikrai gerai ir supranti skirtumą.
Dažnas žmogus pirmą kartą pajunta tikrą poilsį viešbutyje ar naujoje lovoje. Staiga atsikeli be įtampos, be to sunkumo krūtinėje. Ir tada grįžti namo ir vėl kažkas ne taip.
Kodėl čiužinys yra svarbesnis, nei galvojame
Mes praleidžiame lovoje trečdalį gyvenimo. Tai nėra tik baldas. Tai vieta, kur kūnas arba atsigauna, arba kovoja su diskomfortu.
Kai kūnas jaučiasi saugus, nervų sistema nurimsta. O kai ji nurimsta, miegas tampa tikru poilsiu.